Lietuvos ambasada Kinijoje birželio 28 d. Harbine surengė seminarą, kuriame Lietuvos ir Kinijos istorikai diskutavo apie tarpukario lietuvių bendruomenės Harbine ištakas, jos veiklą, puoselėjant likimo į Kiniją nublokštų žmonių tautiškumą ir jos reikšmę Harbino istorinei raidai. Lietuvos delegacija Lietuvos bendruomenės paveldo paieškas tęsė dar dvi dienas: birželio 29 d. įvyko susitikimas Harbino archyvuose ir darbas su tarpukario spauda Heilondziango provincijos muziejuje, birželio 30 d. - Harbino žydų surinkto istorinio paveldo peržiūra.

Ambasados surengtame seminare Heilongdziango provincijos Socialinių mokslų akademijoje Lietuvos Centrinio valstybės archyvo direktorius Dalius Žižys, Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto docentė Dr. Dalia Bukelevičiūtė su Kinijos istorikais, ‎Harbino žydų kultūros asociacijos atstovais diskutavo apie Harbino lietuvių bendruomenę ir jos palikimą. Pranešimą skaitęs ambasados patarėjas Rytis Satkauskas pažymėjo organizuotos ir patriotiškos Harbino lietuvių bendruomenės paveldo išsaugojimo reikšmę, jo indėlį į Harbino istoriją. Naujai atrandama Harbino istorija verta išsamaus tyrimo, tačiau ir turimos informacijos nuotrupos teikia daug įdomių krypčių tolesnėms paieškoms.

Lietuvos delegacija birželio 29 d.‎ su Harbino archyvo vadovais aptarė bendradarbiavimo, archyvų dokumentų mainų, parodų organizavimo galimybes. "Saugomų dokumentų vertė priklauso nuo to, kiek jie prieinami tyrėjams ir visuomenei", - susitikime pažymėjo D. Žižys.

Tarp Harbino archyvo saugomu bylų - ir Trakų karaimų Lopatų šeimos dokumentai. Harbino miesto archyvas ‎ pateikė pirklio Ilijo Lopatos (1874-1936), vieno iš dviejų Lopatų brolių, Harbine įkūrusių tabako fabriką, šeimos dokumentus. Harbine iki šiol galima įsigyti Lopatų tabako gaminių. Pasak Harbino žydų kultūros draugijos pirmininko Dano Ben Kanano, Harbino žydų kapinėse iki jų sunaikinimo buvo keturiasdešimties karaimų kapai. 

Heilongdziango provincijos istorijos muziejuje Lietuvos delegacija ‎susipažino su dalimi čia saugomos tarpukario leistos periodikos rusų kalba, kurioje gausu straipsnių apie Lietuvą ir lietuvių bendruomenės Harbine veiklą.

Harbine tarpukaryje veikė stipri lietuvių bendruomenė (įvairiais duomenimis iki 2000 asmenų), buvo įsteigtas konsulatas. 1938 m. Lietuvos konsulo pareigas Harbine ėjo Estijos konsulas A.M. Lehmus. 1939 m.  konsulu paskirtas Eduardas Jatulis. Į Harbino lietuvių bendruomenę būrėsi asmenys susiję kilme, gimimo vieta, tačiau nebūtinai etniniu pagrindu. Didelį vaidmenį Harbino ekonominiame ir kultūriniame gyvenime vaidino litvakai. Tarpukaryje veikusi Harbino lietuvių draugija vykdė informacinę veiklą, telkė lietuvius nacionalinių švenčių proga, buvo įsteigusi biblioteką, mokyklą, chorą, rengė teatro vaidinimus, leido laikraštį. Švenčių proga buvo rengiamos eitynės Harbino gatvėmis. Harbino lietuvių bendruomenę iki šiol garsina "lietuviška" rūkyta dešra. Harbino lietuvių bendruomenė įdomi ir savo likimu. Nėra duomenų apie po karo Kinijoje likusius Harbino lietuvius.

‎‎Lietuvos ambasada Kinijoje siekia praplėsti tarpukario Lietuvos tyrimų geografiją, rinkti, sisteminti ir viešinti sunkiai prieinamą istorinę medžiagą apie lietuvių bendruomenės Kinijoje ištakas, veiklą ir likimus.